Diena, kurios vos nei\u0161prot\u0117j\u0119s laukiau vis\u0105 savait\u0119, virto tikra katastrofa. D\u0117l to kaltas, \u017einoma, esu tik a\u0161 pats. Vis\u0105 t\u0105 laik\u0105, kol miegojau (tiksliau, var\u010diausi lovoje negal\u0117damas u\u017emigti) \u010dia vienas, daug galvojau apie tai, kaip viskas bus, kai Mayra ir ma\u017eyliai pagaliau bus namie. Buvo \u0161iek tiek baisu – viskas pasikeis, mano mergait\u0117 did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f laiko skirs dvynukams. Vis d\u0117lto visa \u0161irdimi tro\u0161kau, kad b\u016btume visi kartu. Kad bent nakt\u012f gal\u0117\u010diau j\u0105 apkabinti ir \u012f aus\u012f \u0161nib\u017ed\u0117ti \u0161velnius ir nelabai padorius \u017eod\u017eius.
Ir kuo visa tai baig\u0117si?
Pasijutau visi\u0161kai nereikalingas. \u201cPasid\u017eiauk, kol gali,\u201d pasak\u0117 Mayra t\u0105 dien\u0105, kai su\u017einojau apie dvynukus. K\u0105 gi. Pasid\u017eiaugiau?
Visas jos d\u0117mesys skirtas vaikams. Kad ir kaip save \u012ftikin\u0117jau es\u0105s reikalingas, niekaip tuo nepatikiu. Mano mergaitei reikia meil\u0117s ir jausmo, kad yra reikalinga. Ties\u0105 sakant, kaip ir man. Problema ta, kad tiek viena, tiek kita jai suteiks vaikai. Tad kam tada t\u0173 vaik\u0173 t\u0117vas? Pasijutau tarsi gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Siuzanos namus – penkta \u0161uns koja. Kai Mayra prie man\u0119s nusivelka mar\u0161kin\u0117lius, bet man\u0119s n\u0117 nepastebi, pasidaro ai\u0161ku. Beproti\u0161kai nor\u0117jau j\u0105 apkabinti, bu\u010diuoti, bet tiesiog negal\u0117jau. Suskaudo \u0161ird\u012f.
Vis d\u0117lto nenor\u0117jau to parodyti. Kad \u0161vie\u017eiai mamai svarbiausia jos vaikai, tai visai nat\u016bralu. Negaliu tik\u0117tis ka\u017eko kito. Na, o a\u0161\u2026 Ne\u017einau, kas bus po savait\u0117s, bet bijau, kad vos susik\u016brusi Llewellyn\u2019\u0173 \u0161eima subyr\u0117s, ir taip nutiks tod\u0117l, kad tas, kuris suteik\u0117 pavard\u0119, \u010dia nereikalingas.
Bet Mayra mane suprato. Tai, kaip ji mane skaito, net g\u0105sdina. Negal\u0117jau leisti jai suprasti, kaip jau\u010diuosi. Dabar svarbiausia, kad ji gal\u0117t\u0173 r\u016bpintis vaikais. Jie nekalti d\u0117l to, koks nevyk\u0119s j\u0173 t\u0117vas. Mano mergait\u0117 pasistengs, kad jie b\u016bt\u0173 laimingi – esu d\u0117l to tikras. Ar a\u0161 b\u016bsiu \u0161alia? Nuo\u0161ird\u017eiai ne\u017einau. Labai to noriu, bet nebegaliu b\u016bti nereikalingas. Turiu jausti, kad esu \u0161eimos dalis.
Kad ir kaip besijaus\u010diau, n\u0117ra nieko maloniau nei prisiglausti prie tos nuostabios mergait\u0117s. Net jei ji maitina k\u016bdik\u012f, jusdamas j\u0105 \u0161alia pasijuntu geriau. Gyvenimas be jos – ne gyvenimas. Noriu b\u016bti reikalingas, bet tai, ko gero, taip pat reikia u\u017esidirbti. Kol kas nepadariau nieko, kad u\u017esitarnau\u010diau savo mergait\u0117s meil\u0119. Nepaisant to, ji vis tiek mane apkabina ir, \u017einau t\u0105, myli. Tik k\u0105 daryti, kad nejaus\u010diau tos tu\u0161tumos?
Ne\u017einau, k\u0105 jau\u010diu tiems dviems ma\u017eyliams. Kai kuriomis akimirkomis noriu, kad jie i\u0161nykt\u0173. Tada bijau sav\u0119s. Argi a\u0161 toks savanaudis? Negaliu pasidalinti Mayra net su m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 vaikais? Tai pernelyg apgail\u0117tina, d\u0117l to bijau prisipa\u017einti, kaip jau\u010diuosi. Nesinori mylinai merginai parodyti, koks esi nevyk\u0117lis. Viskam yra ribos – tik ne mano nevyk\u0117li\u0161kumui. Esu niekam tik\u0119s – ar bent jau ne tokiai nuostabiai mergaitei.
O a\u0161, pasirodo, nesugebu n\u0117 nusi\u017eudyti. Mayra atsipra\u0161\u0117 mane pamilusi. Dabar, kai pra\u0117jo \u0161iek tiek laiko, dar kart\u0105 perm\u0105s\u010diau jos \u017eod\u017eius. Tada atrod\u0117, kad ji atsipra\u0161\u0117 u\u017e suteikt\u0105 gyvenim\u0105 ir vilt\u012f, kad galiu b\u016bti reikalingas. Buvau tikras, kad viskas baigta. Tai mane paskatino suprasti, kad turiu i\u0161eiti. \u017dinojau, kad nusigausiu iki Tauerio ir nusiskandinsiu Temz\u0117je, prie kurios prasid\u0117jo m\u016bs\u0173 istorija. Tokia veiksm\u0173 seka atrod\u0117 visi\u0161kai tinkama – kam man gyvenimas, jei praradau mylim\u0105j\u0105? Gr\u017e\u012fti \u012f kanalizacij\u0105 nebegaliu – net jei to tesu vertas.
Vis d\u0117lto nune\u0161\u0119s Mayr\u0105 \u012f lov\u0105 negal\u0117jau tiesiog i\u0161eiti. \u017di\u016br\u0117jau \u012f puikiai pa\u017e\u012fstam\u0105 ir beproti\u0161kai mylim\u0105 veid\u0105 ir jutau, kad esu pernelyg didelis bailys. Supratau ir tai, kad neturiu teis\u0117s vaik\u0173 palikti na\u0161lai\u010diais. Kaip jie jausis, kai su\u017einos, kad t\u0117vas pasirinko ne gyvenim\u0105 su jais, o mirt\u012f? Savait\u0117s sulauk\u0119 ma\u017eyliai to nenusipeln\u0117. Vadinasi, turiu likti su \u0161eima tol, kol vaikai paaugs. Jei jie pasakys, kad tokio t\u0117vo nereikia, i\u0161eisiu. Manau, kad b\u016btent taip ir bus. Bet iki to laiko darysiu visk\u0105, kas mano valioje, kad \u0161itie trys \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 laimingi.
Kad ir kaip blogai jau\u010diausi, atsigul\u0119s \u012f lov\u0105 ir apkabin\u0119s liaun\u0105 savo mergait\u0117s k\u016bn\u0105 pasijutau geriau. Labai \u0161ito tr\u016bko, tad gal\u0117jau tik\u0117tis i\u0161simiegoti. Net ir tokia savijauta yra nelabai baisi – apsikabin\u0119s Mayr\u0105 jau\u010diuosi nepalyginamai ramesnis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Diena, kurios vos nei\u0161prot\u0117j\u0119s laukiau vis\u0105 savait\u0119, virto tikra katastrofa. D\u0117l to kaltas, \u017einoma, esu tik a\u0161 pats. Vis\u0105 t\u0105 laik\u0105, kol miegojau (tiksliau, var\u010diausi lovoje negal\u0117damas u\u017emigti) \u010dia vienas, daug galvojau apie tai, kaip viskas bus, kai Mayra ir ma\u017eyliai pagaliau bus namie. Buvo \u0161iek tiek baisu – viskas pasikeis, mano mergait\u0117 did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f… Continue reading Balandis (Mayra gr\u012f\u017eta namo su dvynukais)<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":14,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":true,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dienorastis.dafydd.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/6"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dienorastis.dafydd.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dienorastis.dafydd.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dienorastis.dafydd.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dienorastis.dafydd.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=6"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/dienorastis.dafydd.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/6\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8,"href":"https:\/\/dienorastis.dafydd.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/6\/revisions\/8"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dienorastis.dafydd.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/14"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dienorastis.dafydd.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=6"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dienorastis.dafydd.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=6"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dienorastis.dafydd.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=6"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}